Geriu kavą, vartau žurnalą, ir staiga šast - riebi antraštė: kaip išmokti jausti laimę?

Straipsnis ir testas “Ar mokate vertinti gyvenimo džiaugsmus” (anot jo,nemoku), kurį sudaro tokie klausimai kaip “Vėlų vakarą užsinorėjote kažko saldaus, o namie lyg tyčia nėra nė vieno saldainio. Kaip elgsitės? ” užima tik puslapį, taigi itin susidomėjau, kas tūlam juodadarbiui lietuviui yra laimė, sutalpinama į A4 formato lapą.

Jau pirmojoje pastraipoje man, vargšelei, kamuojamai distimijos, buvo paaiškinta, kas tai. Su pavyzdžiais!

Laimė - kai visi gyvi ir sveiki. (Kai mirs kaimynė Karpinienė, sriūbausiu!). Laimė - kai myli ir esi mylimas ( Šuo, tikiuosi, tinka?  ) Laimė - kai turi vaikų ( didesnė laimė, kai tie velnio išperos jų nematyti ir negirdėti) Laimė - kai gyveni pasiturimai ir gali sau leisti mėgautis visomis gyvenimo gėrybėmis ( aš žlugusi. )”

Šitaip sužinojau, kad tokios laimės mano gyvenime ne per daugiausia. Bet kuo toliau, tuo smagiau: kaip pasijusti laimingam? Žurnalas man siūlo susirašyti dešimt punktų, kas man yra laimė, ir pažymėti, ką turiu, o ko ne. Būdama klusni skaitytoja taip ir padarysiu, sutramdžiusi kylantį šleikštulį.

  • Nesirgti vėžiu, regėti, girdėti ir turėti visas galūnes. (+)
  • Mokėti pagroti Šopeno etiudus jei ne kaip Horowitzas, tai bent jau kaip Geniušas ( Neįmanoma. Bet noktiurnai ir preliudai iš dalies patenkina šį punktą).
  • Būti su tuo, ką savo matematiškuose apsakymuose Vakarė įvardina kaip Y, aišku, mano atveju tai kitas asmuo (Marija, tu lėkšta lėkšta lėkš Tikrai neįmanoma. )
  • Kada nors rašyti taip gerai, kaip tai daro mano vertinami rašytojai (Labai abejotina)
  • Kažkaip įstoti į pasirinktą Anglijos universitetą (gerai būtų ir pagaliau jį išsirinkti), paskui uždirbti tiek pinigų, kad pajėgčiau įsigyti butą ( tarkim, kad įmanoma)
  • Kad mano IQ siektų bent 120, nes dabar labai nesmagu jaustis vidutiniška (neįmanoma)
  • Nenuskursti taip, kad galėčiau sau leisti lankytis filharmonijoje ar bent jau pirkti įrašus (aš laiminga!)
  • Senti dvigubai lėčiau, mirti atrodant kaip 40-ies (neįmanoma)
  • Po mirties patekti į savo rojų, kur angelai pianistai be paliovos grotų Bethoveno sonatas ir Prokofjevo ,,Velnio gundymą” Op. 4 No.4 (Būčiau patenkinta tai turėdama ir gyva. Neįmanoma. Bet kadangi pati mirtis man būtų rojus, tai padėsiu pliusiuką.)

Iš tikrųjų geriausia būtų įgyvendinti savo vaikystės svajonę ir pavirsti vandenyje esančia dvasia, o paskui amžiais skalauti jūros akmenis, bet kad tai neįvykdoma, supratau jau būdama vienuolikos.

Taigi šįryt dar nė nepapusryčiavusi sužinojau, kad esu baisiai nelaiminga.  Dabar reiktų pasiimti Cosmopolitan ir pasinaudoti patarimais, parašytais straipsnyje “Kaip atsikratyti depresijos”. Ten pataria nueiti į kirpyklą arba apsipirkti.

Patiko (0)

Rodyk draugams