BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žurnalas sako, žurnalas žino

Geriu kavą, vartau žurnalą, ir staiga šast - riebi antraštė: kaip išmokti jausti laimę?

Straipsnis ir testas “Ar mokate vertinti gyvenimo džiaugsmus” (anot jo,nemoku), kurį sudaro tokie klausimai kaip “Vėlų vakarą užsinorėjote kažko saldaus, o namie lyg tyčia nėra nė vieno saldainio. Kaip elgsitės? ” užima tik puslapį, taigi itin susidomėjau, kas tūlam juodadarbiui lietuviui yra laimė, sutalpinama į A4 formato lapą.

Jau pirmojoje pastraipoje man, vargšelei, kamuojamai distimijos, buvo paaiškinta, kas tai. Su pavyzdžiais!

Laimė - kai visi gyvi ir sveiki. (Kai mirs kaimynė Karpinienė, sriūbausiu!). Laimė - kai myli ir esi mylimas ( Šuo, tikiuosi, tinka?  ) Laimė - kai turi vaikų ( didesnė laimė, kai tie velnio išperos jų nematyti ir negirdėti) Laimė - kai gyveni pasiturimai ir gali sau leisti mėgautis visomis gyvenimo gėrybėmis ( aš žlugusi. )”

Šitaip sužinojau, kad tokios laimės mano gyvenime ne per daugiausia. Bet kuo toliau, tuo smagiau: kaip pasijusti laimingam? Žurnalas man siūlo susirašyti dešimt punktų, kas man yra laimė, ir pažymėti, ką turiu, o ko ne. Būdama klusni skaitytoja taip ir padarysiu, sutramdžiusi kylantį šleikštulį.

  • Nesirgti vėžiu, regėti, girdėti ir turėti visas galūnes. (+)
  • Mokėti pagroti Šopeno etiudus jei ne kaip Horowitzas, tai bent jau kaip Geniušas ( Neįmanoma. Bet noktiurnai ir preliudai iš dalies patenkina šį punktą).
  • Būti su tuo, ką savo matematiškuose apsakymuose Vakarė įvardina kaip Y, aišku, mano atveju tai kitas asmuo (Marija, tu lėkšta lėkšta lėkš Tikrai neįmanoma. )
  • Kada nors rašyti taip gerai, kaip tai daro mano vertinami rašytojai (Labai abejotina)
  • Kažkaip įstoti į pasirinktą Anglijos universitetą (gerai būtų ir pagaliau jį išsirinkti), paskui uždirbti tiek pinigų, kad pajėgčiau įsigyti butą ( tarkim, kad įmanoma)
  • Kad mano IQ siektų bent 120, nes dabar labai nesmagu jaustis vidutiniška (neįmanoma)
  • Nenuskursti taip, kad galėčiau sau leisti lankytis filharmonijoje ar bent jau pirkti įrašus (aš laiminga!)
  • Senti dvigubai lėčiau, mirti atrodant kaip 40-ies (neįmanoma)
  • Po mirties patekti į savo rojų, kur angelai pianistai be paliovos grotų Bethoveno sonatas ir Prokofjevo ,,Velnio gundymą” Op. 4 No.4 (Būčiau patenkinta tai turėdama ir gyva. Neįmanoma. Bet kadangi pati mirtis man būtų rojus, tai padėsiu pliusiuką.)

Iš tikrųjų geriausia būtų įgyvendinti savo vaikystės svajonę ir pavirsti vandenyje esančia dvasia, o paskui amžiais skalauti jūros akmenis, bet kad tai neįvykdoma, supratau jau būdama vienuolikos.

Taigi šįryt dar nė nepapusryčiavusi sužinojau, kad esu baisiai nelaiminga.  Dabar reiktų pasiimti Cosmopolitan ir pasinaudoti patarimais, parašytais straipsnyje “Kaip atsikratyti depresijos”. Ten pataria nueiti į kirpyklą arba apsipirkti.

Rodyk draugams

Grėtė

Rašau.

Paskui kiek pykteliu.

Šekspyrą Open Office nori pakeisti į Eliksyrą.

Atsakymas į hashisher komentarą:

Rodyk draugams

Nepakenčiama ir neišvengiama

Aš taip klaikiai nenoriu, nenoriu, neeenoooriuuu dirbti. Visos  šnekos apie tai, kaip keblu rasti specialybę, atitinkančią asmens interesus, yra vaikiški išsisukinėjimai. Juk esu poetiškos sielos, vaje, pernelyg trapios šiam pasauliui, todėl mielai drybsočiau kur nors pievoje šalia upės, būčiau gyva vien tuo, ir man pakaktų.  Visi tie idiotiški  universitetų aprašymai, kuriuose neįmanoma nieko suprasti, tėra visos kitais metais mane lydėsiančios maišalynės pradžia. O baisiausia -

Career prospects

Tataigi. Teaching ( kartis ar nuodytis?), speech therapy (ne. skandintis.), publishing (egzistuoti įmanoma), journalism ( P.Doherty f***** Kate Moss!) ir taip toliau.

Aš bijau.

Visai įdomu ir netgi smalsu grynai analitiškai tyrinėti tą žavų jausmą, kai žinai, kad esi žmogus be ateities.

Ką ten pavasarį šnekėau apie susitvarkymą su psichikos problemomis?..

Rodyk draugams

Oooooo Rasele

Šitaip daryti negražu!

Ateiti į kavinę ir geriant kapučino ne šnekučiuotis, o klausytis, ką kalba sėdintys greta tavo stalelio.

Bet buvo baisiai įdomu. Plepėjo pora merginų, į kurias pažvelgus akyse švyti magiškas užrašas skaitau Cosmopolitan (tik nesakykit, kad kritikuoju šį žurnalą, tai tik fakto konstatavimas… ironija? Ką jūs! Cosmo, beje, skaičiau prieš porą savaičių. Tai išties puikus žurnalas, daug gilios išminties, pavyzdžiui, kaip įsiūlyti save vaikinui lyg prekę pasinaudojus tomis pačiomis reklamos gudrybėmis, kurias prekybininkai naudoja šampūnams populiarinti. ) ir klausau Lady Gaga ( ji sakė, kad jos dainų žodžiai turi gilią prasmę:

Boys boys boys
We like boys in cars
Boys boys boys
Buy us drinks in bars
Boys boys boys
With hairspray and denim
Boys boys boys
We love them!

Oh, oh )

Ir tuomet suvokiau, kad man, vargšelei, tikriausiai niekuomet nebus lemta išgirsti tokio žavaus komplimento, kokį pacitavo viena merginų. Mat jai vaikinas (kažkaip norisi sakyti “bachūrs”) išdrožė:

-Ooooo Rasele, tavo gražios šlaunelės!

Toliau girdėjom kažką panašaus į ,,o kaip daba su juo šnekiet”, bet nesu tuo tikra, nes buvau pernelyg susirūpinusi, kaip nepaspringti/neapsipilti kava, nemirti iš juoko ir panašiai.

Rodyk draugams

Trakšt

- Marija,iš tavęs tik kaulai beliko!

- Kaulai?

- Na, dar turi sielą tarp jų.

Dėl šito pusseserė klydo.

Rodyk draugams

Vengrų kalba,Lisztas bei Frédéric

Štai tikriausiai pats juokingiausias skype pokalbis, kokį kada nors esu mačiusi.

Draugė: šiaip mano tikslas yra išmokti Listo vengriškąją rapsodiją, bet, ko gero, greičiau jau daktaro disertaciją apsiginsiu :D
Draugės pašnekovas:
o ji dar vengrų kalba? :)

Kvatojom dar labiau nei tąsyk, kai ji siuntė kitam draugui Šopeno preliudą, o jis paklausė: “Chopin - čia nauja roko grupė?”. Tada iš pradžių buvom pernelyg pašiurpusios, kad juoktumėmės.
Kaži, ar yra daug manančių, kad Dostojevskis dailininkas?


Rodyk draugams