Dažnas tikintysis, paklaustas, kodėl eina į bažyčią, atsakytų “Nes man patinka atmosfera/ jaučiu dvasinę pilnatvę/ tikėjimas man padeda įveikti sunkumus” ir panašiai. Bet turbūt retas tartų “Nes Viešpats taip įsakė” arba “Noriu jam atsidėkoti”.  Einu ten, nes man gera, jei pabos, nebeisiu.  Nesimeldžiu, nes man tai neteikia malonumo, tačiau mėgstu giedoti. Dievas vertina maldą?  Na, man ji nepatinka. Tik pamokslai. Todėl nesimelsiu. Yra nemažai jaunų žmonių, kurie važiuoja į įvairius renginius, groja gitaromis, dainuoja, jaučia malonumą ir tai laiko religiniais potyriais, o save - tikinčiais, nes religija pateikiama jiems priimtina forma.  Religijos suteikiami teigiami potyriai ir yra ta priežastis, dėl kurios einama į bažnyčią. Atimk gitarą, liepk pusdienį klūpoti, ir smagaus jaunimėlio neliks nei kvapo.  Ar tai tikėjimas?  Ar troškimas gerai jaustis yra tikėjimas?

“Aš noriu laikytis Dievo įsakymų, nes paskui man bus gera  rojuje”, “Melsiuosi, nes Dievas man padės”. Ne ” Kristus dėl mūsų išganymo buvo prikaltas prie kryžiaus, aš privalau vertinti šią auką ir stengtis išlikti tyros sielos”.  Krikščionis žemina save, nes nori būti išaukštintas, rašė vienas filosofas. Netgi asketizmas, sąmoningas pasaulietinių malonumų atsisakymas yra naudos siekimo, tik kitokiu pavidalu, išraiška. E.T.A. Hoffmann romano “Velnio eliksyras” pagrindinis herojus vienuolis stengiasi vykdyti Dievo įsakymus, netgi kankina save, nes nori būti garbinamas. K.Sabaliauskaitės knygos “Silva rerum” veikėja Uršulė stoja į vienuolyną, nes svajoja apie nepūstantį kūną ir paskelbimą šventąja.  Kamiu “Nuopuolyje” žmogus atrodo tobulas geradaris, besilaikantis dešimties Dievo įsakymų, bet jis suvokia, kad tariama dorovė tėra būdas gauti saldaus malonumo, mėgaujantis savo gerumu.  ” Besąlygiškas tikėjimas” yra labai sąlygiškas - tikiu, nes noriu naudos. Kur dingai, pasiaukojęs Kristau? Kodėl esu tik , mano vėžys, kurį gali išgydyti, mano nelaiminga žmogiška meilė, kurią išgyventi galiu jausdamas tavąją, vienišas ir skausmingas gyvenimas, tikint tavimi ūmai tapęs prasmingu, palaima po mirties? Dėl savęs, ne dėl tavęs meldžiuosi, Viešpatie!

Senajame Testamente aprašytas Jobas neteko vaikų, turto, sveikatos. Savy neradęs jokios nuodėmės, jis nemanė, kad šitaip yra Dievo baudžiamas, neprarado tikėjimo, nors kūnas tapo atvira žaizda, dvasia sužalota.  Tikintysis, už tai nesitikėjęs gauti atlygį. Tikintysis tikrąja šio žodžio prasme. Nes yra ir tikrų tikinčiųjų, kuriems malda nėra būdas gauti. Maža maža saujelė.

Patiko (0)

Rodyk draugams