Vegetuojantieji blogų nerašo. Jie neturi apie ką rašyti.

Savo įrašuose visuomet klydau dėl vieno dalyko -  grynas protas be jokių emocijų vis dėlto egzistuoti negali. Kai nebėra emocijų, paprasčiausiai nebenori mąstyti.

Išties vargani mano bandymai suregzti kelis sakinius, kad paaiškinčiau, kodėl nerašysiu kokį mėnesį ar du (tikiuosi, šitiek pakaks). Nenoriu, kad bloge būtų pilna beprasmių veblenimų.

Viliuosi grįžti

Rodyk draugams