S.Dali. Raphaelesque Head, Exploded

Bėk nebėgęs, venk nevengęs - tave visvien privers šypsotis, kalbėti šabloniškomis frazėmis, o svarbiausia - darys viską, kad norom nenorom įsisuktum į ratelį, suktumeis jame nepailsdamas, atkakliai trepsėdamas mažomis kojytėmis, būtinai turėtum kažkokių tikslų, siekių, būtum ambicingas, toks ambicingas, kad nė neklaustum, ar verta. Aišku, verta, tau nuolat kartos, bet šit vieną akimirksnį tu netikėtai susivoksi ir sustosi.
Tau diagnozuos ligą tiesiogine to žodžio prasme. Tokie kaip tu visuomenei nereikalingi, tokius kaip tu reikia gydyti. Na, negi šitaip galima - atsisakyti entuziastingai kibti į amžiną siekį  būtinai tapti kažkuo ir kažką pasiekti. Negalima  nenorėti susikurti sau gerovę. Negalima nenorėti “džiaugtis žavingomis akimirkomis”. Negalima nenorėti ieškoti prasmės visur, ką bedarytum
, nes iškart žinai, kad nerasi. Nerandi - susigalvok. Nenori - pagydysim.
Bet dažniausiai taip nenutinka. Patys nesusivokdami dažniausiai tėvai, jei jie yra statistiniai lietuviai, o statistinis lietuvis tikrai ne koks rašytojas ar tiesiog savitos pasaulėvokos žmogus, primeta tą amžiną siekį gyventi pagal nustatytas normas. Nemėgstu vaikų. Jie bestuburiai, jie - tik juos supančios aplinkos atspindys.  Antai prisimenu vieną pokalbį gal kokioje antroje klasėje, kuomet bendraklasė sakė, kad labai nenori suaugti, nes tada teks ištekėti, o ji to visiškai nenori. Aš pritariamai linkčiojau galva, nes net nekilo mintis, kad galėtum nedaryti kažko, ką daro visi. Dabar  ji turbūt jau nori ištekėti. Buvo priversta norėti. Gi dauguma taip ir neišauga iš tų aplinkos primestų siekių. Tiesa, paaugę maištauja, bet tik prieš tas visiškai nereikšmingas smulkenas, kurios iš tikrųjų juk mažiausiai vertos dėmesio. Maištauja ir visvien tuo pat metu siekia išsikovoti kažkokį statusą visuomenėje.
Tarp tokių gyveni, ne,imituoji gyvenimą ir supranti, kad yra dvi galimybės. Leisti, kad tave bukintų, arba atsiskirti. Rūpestingai filtruoti tai, kas tau sakoma. Paskui pavargsti, bet randi kitokių pašnekovų - jie šneka tau, o tu tik klausaisi.
Mano pašnekovas dabar  yra Gregoras Zamza. Mudu abu tūnome susigūžę po savo kiautais ir laukiam.

Rodyk draugams